Sveikatos apsauga

1. VšĮ Šilalės rajono ligoninė
2. VšĮ Šilalės PSPC
3. VšĮ Kaltinėnų PSPC
4. VšĮ Kvėdarnos ambulatorija
5. VšĮ Laukuvos ambulatorija
6. UAB Šilalės šeimos gydytojo praktika
7. UAB Pajūrio saulės klinika
8. UAB Ambulansas Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotis
9. UAB Andoka
10. UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centras
11. IĮ D. Ugintienės BPG kabinetas
12. Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

1. Sveikatos apsaugos programa.
   • Šilalės rajono sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimo ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimo rėmimo programos paraiškos forma, patvirtinta Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. DĮV – 241
2. Visuomenės sveikatos specialioji rėmimo programa.
   • Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2018-11-29 sprendimas Nr. T1-257 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos tvirtinimo“
   • Administracijos direktoriaus 2018-12-17 įsakymas Nr. DĮV-1426 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos konkurso paraiškos ir Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos veiklos ataskaitos formų tvirtinimo“

1. Kaip būsiu informuotas apie vakcinaciją, jei nesu nuolat pasiekiamas telefonu? Kviečiame tiesiogiai kreiptis j savo šeimos gydytoją ir informuoti, kad norite vakcinuotis.
2. Jei dėl tam tikrų priežasčių negaliu ir (ar) nemoku atsakyti j trumpąją SMS žinutę, kurioje nurodyta vakcinacijos data, laikas ir vieta, kaip reikėtų elgtis? Susisiekite su gydymo įstaiga, pavyzdžiui, telefonu, ir informuokite, kad atvyksite skiepytis arba ne.
3. Kaip apie vakcinaciją pranešama žmonėms, nemokantiems lietuvių kalbos? Kiekviena savivaldybė užtikrina, kad gyventojai būtų kviečiami skiepytis jiems suprantama kalba. Taip pat, atsižvelgiant j savivaldybėje gyvenančius kitakalbius, turėtų būti išversta ir visa kita aktuali informacija, susijusi su vakcinacija ir COVID-19.

1. Kokius dokumentus reikia turėti vykstant vakcinuotis? Vykdami vakcinuotis, turėkite asmens dokumentą. Jei atvykstate pakartotiniam skiepui, turėkite ir pirmo vizito metu jums išduotą skiepijimo kortelę.
2. Negaliu nuvykti į vakcinacijos centrą nurodytu laiku. Ar man bus skirtas kitas laikas vakcinacijai? Kur kreiptis? Tiesiogiai kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje būsite skiepijamas ir suderinkite naują vakcinacijos laiką
3. Gavau kvietimą vakcinuotis, bet šiuo metu sergu. Kada mane pakvies vakcinacijai? Tiesiogiai kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje būsite skiepijamas ir suderinkite naują vakcinacijos laiką.
4. Jei atsisakysiu vakcinuotis nurodytu laiku, kada vėl bus galima pretenduoti į vakciną? Jei atsisakysite skiepytis, o vėliau persigalvosite, galimybę pasiskiepyti turėsite masinės vakcinacijos metu.
5. Negaliu nuvykti į vakcinacijos centrą pats. Kaip ir kada būsiu paskiepytas? Jei negalite atvykti į vakcinacijos centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, jums gali būti organizuojamas skiepijimas arčiau namų esančiose patalpose (ambulatorijoje) arba atvykstama skiepyti į jūsų namus.
6. Kodėl mane vakcinuos ne mano poliklinikoje? Esant ribotam vakcinos kiekiui, ne visos gydymo įstaigos yra aprūpintos vakcinomis. Dėl šios priežasties galite būti skiepijami sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje nesate registruotas.
7. Nuo ko priklauso, kokia vakcina būsiu paskiepytas, jei vakcinacijos centre yra daugiau nei viena vakcinos rūšis? Tai priklausys nuo to, kokią vakciną tą dieną naudos skiepijanti gydymo įstaiga.
8. Ar galiu pasirinkti vakcinos rūšį? Konkrečios vakcinos pasirinkti negalima. Būsite skiepijamas ta vakcina, kuri tuo metu bus vakcinacijos centre. Visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios ir veiksmingos visoms amžiaus grupėms.
9. Ar turiu būti visiškai sveikas, kad galėčiau skiepytis? Sergantis, karščiuojantis ar bet kokios ligos ūmiu periodu žmogus neskiepijamas.
10. Ką rodo vakcinos šalutiniai poveikiai po gauto skiepo? Šalutinis poveikis yra ženklas, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną ir pradeda gaminti antikūnus, galinčius įveikti virusą ir neleidžiančius jam daugintis, todėl pasiskiepijus išvengiama ligos arba sergama silpnesne ligos forma.
11. Kokie yra dažniausi galimi vakcinos šalutiniai poveikiai? Nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas. Įprastai jie praeina po kelių dienų.
12. Kur kreiptis, jei jaučiu nepageidaujamus šalutinius poveikius? Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vakciną praneškite savo šeimos gydytojui ir (ar) Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
13. Ar galiu gauti nedarbingumą, jei po vakcinacijos jaučiuosi blogai? Taip, dėl nedarbingumo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
14. Vakcinacija antru „AstraZeneca“ skiepu man paskirta po 4 savaičių, o šio skiepo gamintojas nurodo tarp pirmo ir antro skiepo daryti 12 savaičių pertrauką. Kaip turėčiau elgtis? Susisiekite su gydymo įstaiga, kurioje gavote pirmą vakciną ir susitarkite dėl antro skiepo po 12 savaičių pertraukos
15. Ar galiu atsisakyti skiepytis? Taip, tai yra jūsų teisė. Vakcinacija nėra privaloma.

VAKCINOS LINIJA – kad viskas būtų aišku!
Skambinkite telefonu +370 5 230 0123 arba rašykite el. p. klausimai@ulac.lt

skirta moterims nuo 25 iki 60 metų

Gimdos kaklelio vėžiu paprastai suserga jaunos moterys – tai antras pagal paplitimą jaunesnių nei 45 metų moterų vėžys. Kol žemo laipsnio gimdos kaklelio displazija (gimdos kaklelio epitelio pažeidimas, sukeltas žmogaus papilomos viruso) pasiekia aukštą laipsnį, praeina maždaug 9 metai. Aukšto laipsnio displazija pereina į invazinį vėžį – tai trunka nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Pirmųjų organizmo pokyčių moterys dažnai nejaučia, bet jei jie būtų laiku nustatyti, tai leistų išvengti ligos arba visiškai pasveikti.

Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių. Suomijoje, prieš 40 metų pradėjusioje gimdos kaklelio vėžio atrankinę patikrą, moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra 4-5 kartus mažesnis nei Lietuvoje. Islandija per 35 metus sugebėjo patikros būdu mirtingumą nuo šios ligos sumažinti net 80 proc., Suomijoje per 32 patikros metus mirtingumas buvo sumažintas 52 proc., o Norvegijoje per 10 metų – 10 procentų. Vykdant šią programą kur kas dažniau diagnozuojama carcinoma in situ – neinvazinis (neišplitęs) vėžys,palyginti dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau II-IV stadijų vėžys.

Lietuvoje 2005-2009 m. (programa vykdoma nuo 2004 m. liepos) šios priemonės padėjo išvengti ankstyvos mirties nuo gimdos kaklelio vėžio daugiau kaip 2,8 tūkst. moterų.

Pagal programą atliekami tyrimai – kartą per trejus metus. Tepinėlis šiam tyrimui paimamas greitai ir visiškai neskausmingai. Pagal tam tikrus citologinio tepinėlio tyrimo rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai

Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 68 proc. trimečių vaikų dantų ir 94 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys: ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikmečių dantų. Švedijos mokslininkai nustatė, kad, padengus dantis silantais, apie 80-90 proc. vaikų dantų net po aštuonerių metų lieka nepažeisti ėduonies.

Lietuvoje vykdoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojama programa, skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Raginame tėvelius, turinčius 6-13 metų (kol nesukakę 14 metų) vaikų, nuvesti juos pas gydytojus odontologus, kurie padengs jų krūminius dantis nuo ėduonies saugančia medžiaga.

1. Vaikų krūminiai dantysi silantais dengiami nemokamai
2. Laiku padengus vaikų dantis silantais, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 procentų.
3. Silantai – tai dantų ėduonies (karieso) profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles bei įdubas ir taip jas apsaugančios nuo dantų ėduonies.
4. Silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys, o padengti dantys tikrinami po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu.
5. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus

Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500  naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Diagnostikai atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų,  jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.

Pagal programą tyrimas atliekamas kartą per dvejus metus.

skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų

Pasaulyje kasmet miršta 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Šios ligos lemia ir daugiau kaip 54 proc. visų mirčių Lietuvoje. Maždaug trečdaliui 20-29 metų žmonių diagnozuojami aterosklerozės požymiai, tarp vyresnių nei 50 metų žmonių tokių daugiau kaip 85 procentai.

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, rūkymu, per mažu fiziniu aktyvumu, antsvoriu, negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.

Programa padeda sumažinti sergamumą ūminiais kardiovaskuliniais sindromais (nestabilia krūtinės angina ar miokardo infarktu), praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais ir insultu bei neįgalumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Ją vykdant, kur kas dažniau nustatomas cukrinis diabetas.

Pagal programą atliekami tyrimai – kartą per metus

Patikros metu šeimos gydytojas išsiaiškina rizikos veiksnius, dėl kurių galima susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, sudaro individualų šių ligų prevencijos planą, nustato gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, atlieka elektrokardiogramą.

Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad tiriamasis priskirtinas didelės rizikos grupei, jis siunčiamas tirti į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius.

skirta 50-69 metų vyrams ir vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę priešinės liaukos (prostatos) vėžiu

Priešinės liaukos vėžys – tai dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Kasmet sergamumas ja padidėja apie 10-15 procentų. Nuo 2003-ųjų priešinės liaukos vėžys tapo pagrindine Lietuvos vyrų onkologine liga.

Prostatos vėžiu paprastai serga vyresni nei 60 metų vyrai (90 proc. pacientų). Pastaraisiais metais sergančiųjų šia liga amžius „jaunėja“ – ji vis dažniau nustatoma jaunesniems nei 55 metų vyrams.

Anksti diagnozuojant ligą ir efektyviai gydant, apie 70-80 proc. pacientų išgyvena 10 ir daugiau metų. Nuo 2006 m. (programa buvo patvirtinta 2005-ųjų gruodį) pagal šią programą pasitikrino daugiau nei 511 tūkst. vyrų. Daugiau kaip 95 proc. visų priešinės liaukos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje tyrimu nustatomo

šios liaukos vėžio atvejų sudaro ankstyvųjų stadijų liga – ją galima sėkmingai išgydyti.

Pagal programą atliekami tyrimai – kartą per dvejus metus, išskyrus atvejus, kai:

vyrų iki 59 metų (imtinai) PSA kiekis < 1 ng/ml – paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus;

vyrų nuo 60 metų PSA kiekis < 2 ng/ml – paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.

Jei nustatytas PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Padidėjęs PSA kiekis leidžia tik iš anksto nuspėti priešinės liaukos vėžį, o jos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti arba paneigti šios ligos diagnozę.

skirta moterims nuo 50 iki 69 metų

Krūties vėžys yra dažniausiai moterims nustatomas piktybinis navikas ir dažniausia jų mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje ir kitose šalyse. Kasmet pasaulyje diagnozuojama per 1 mln. krūties vėžio atvejų.

Dažniausiai krūties vėžiu suserga 50-69 metų moterys, todėl ši prevencijos programa, padedanti nustatyti ankstyvosios stadijos vėžį, pirmiausia skiriama joms.

Įvairių šalių patirtis rodo, kad, įdiegus prevencinę programą, mirtingumas nuo šios ligos per 5 metus sumažėja apie 30 procentų. Net 95 proc. moterų, kurioms nustatomas pirmosios stadijos krūties vėžys, gali visiškai išgyti.

Šešerius metus pagal šią programą vykdoma patikra leidžia kasmet patikrinti beveik 50 tūkst. moterų. Vienai iš 200 moterų nustatomas krūties vėžys, dažnai ikiklinikinės stadijos, kai ligos simptomai dar nepasireiškia. Jei ne atrankinė patikra, liga būtų nustatoma gerokai vėliau.

Pagal programą atliekamas tyrimas – kartą per dvejus metus.

Gavusi šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, leidžiantį tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus,moteris gali iš anksto užsiregistruoti (galima ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Šeimos gydytojas pataria, kurią gydymo įstaigą pasirinkti. Tyrimo rezultatus galima sužinoti iš savo šeimos gydytojo.

Mamografija – paprastas ir saugus rentgeno tyrimas, trunkantis kelias minutes ir nesukeliantis jokių nemalonių pojūčių. Prietaiso skleidžiama spindulių dozė labai maža ir nepavojinga sveikatai.