Kalbos tvarkytoja
Aldona Špečkauskienė
222 kabinetas

(8 449) 45 340

aldona.speckauskiene@silale.lt

Teisės aktai

Naudinga žinoti

Kalbos patarimai

Informacija ruošiama.

Kaip rašyti japonų virtuvės patiekalų pavadinimus

Japonų kultūrai plintant Lietuvoje, mūsų kalboje pradeda sklisti ir per anglų kalbą atėję naujieji japonų kalbos skoliniai, kurie nebuvo įtraukti į išleistus tarptautinių žodžių žodynus. Lietuvių kalba dinamiška, todėl skirtingu laiku į kalbą plūsteli skirtingų sričių terminai. Anksčiau buvo populiarūs ir į žodynus įtraukti sporto (aikido, bušido, dziudo),  meno (haiku, uta), religijos (šintoizmas) sričių terminai, o dabar  daugiausiai japonų kalbos skolinių atkeliauja iš kulinarijos srities (mirinas, onigiris, sašimis, soba, sušis, terijakis, vasabiai). Vieni skoliniai jau yra svarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (Svetimžodžių atitikmenų sąrašas, patvirtintas 2014 m. gruodžio 11 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-6)  ir prigiję, o kitų vartosena, ko gero, dar nusistovės.

Pastaraisiais metais  Lietuvos miestuose ypač išpopuliarėjo japoniškos maitinimo įstaigos, todėl paplito valgių, gėrimų, mėsos pakaitalų, padažų ar specifinės vakarienės pavadinimai, kurių dauguma yra tokie nauji, kad dar nė neprisiderino prie lietuvių kalbos sistemos.

  • Fugù – labai nuodinga žuvis; žuvies patiekalas Japonijoje, gaminamas pašalinus nuodingas sudedamąsias dalis.
  • Kaisèkis – tradiciniai japonų aukštosios kulinarijos pietūs ar vakarienė iš daugelio patiekalų.
  • Kaisèkis-riὸris – vienas japoniškas patiekalas, labai prabangiai patiekiamas prieš arbatos ceremoniją.
  • Kombučà  – raugintas gėrimas iš tam tikrų bakterijų ir grybų, geriamas dėl tariamos naudos sveikatai.
  • Mãkis  – ryžių ritinėlis, įdarytas žuvimis, jūrų gėrybėmis ar daržovėmis, apjuostas jūrų dumblių juostele arba apvoliotas ikrais. Tai sušių rūšis.
  • Mìsas – sojų pupelių pasta.
  • Seitãnas  – kviečių glitimas, naudojamas kaip mėsos pakaitalas.
  • Surìmis  – malta žuviena, paprastai naudojama kaip krabų mėsos pakaitalas.
  • Sùšis – japoniškas patiekalas: žalios žuvies ir kiaušinienės gabaliukai, pagardinti ryžiais ir džiovintais dumbliais.
  • Šàbu šàbu – kartu su padažais patiekiamas japoniškas patiekalas iš plonai supjaustytų mėsos gabaliukų ir daržovių.
  • Temãkis – sušių rūšies pavadinimas. Tai jūržolių lakšto piltuvėlis, prikimštas ryžių su žuvimi ar jūrų gėrybėmis.
  • Tempurà – tešloje keptos (su traškia plutele) jūrų gėrybės, daržovės ar mėsa; tešla, kurioje kepamas šis įdaras.
  • Terijãkis – tradicinis japoniškas sojų padažas, kurio sudėtyje yra sakės, mirino (labai saldaus ryžių vyno), medaus ir prieskonių)
  • Tofù (nkt.) – iš sojų pieno gaunama masė, panaši į varškę. „Kalbos patarimų“ knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) pirmenybė teikiama junginiui sojų varškė (p. 63), tofu vertinamas kaip šalutinis normos variantas.
  • Uramãkis – sušių rūšies pavadinimas. Tai „išvirkščias“ sušis, ruošiamas ryžiais padengiant išorinį jūros dumblių sluoksnį.

Užsienio kraštų kulinarijos realijas pavadinantis skolinys kur kas tinkamesnis vartoti sulietuvintas nei pasidarytas savas atitikmuo.  Atitikmenis skoliniams rasti ne visada pavyksta, nes ne visus skoliniais žymimus dalykus galima tiksliai įvardyti vienu lietuvių kalbos žodžiu ar žodžių junginiu.

Dar neadaptuoti skoliniai gali būti išskiriami grafiškai, t. y. paryškintuoju, pasviruoju šriftu ar kabutėmis. Taip daroma todėl, kad ne visada žinoma, kaip jį adaptuoti, o taip rašant bendrosios kalbos gryninimo nuostatos nepažeidžiamos.

Parengta pagal Ugnės Tamašauskaitės straipsnį „Naujieji japonų kalbos skoliniai“ (Ugnė Tamašauskaitė. Kalbos kultūra. 2013, 86, p. 131-148.) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko konsultacijas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos).

Informacija ruošiama

Krašto objektų pavadinimų sąrašai

Aktuali informacija